Dingo šuo miške: Mira rasta termoviziniu dronu | AeroDetect
Vos kelių mėnesių Mira pasiklydo dideliame miško masyve. Po beveik 40 km paieškos pėsčiomis mažas šuo buvo surastas termoviziniu dronu.
PAIEŠKŲ ISTORIJOS
Jonas, AeroDetect
7 min read
Dingo mažas šuo miške: kaip Mira buvo surasta termoviziniu dronu
Mažas, vos kelių mėnesių juodas šuniukas. Didžiulis miško masyvas. Rūkas, drėgmė ir artėjanti prieblanda. Tokios buvo sąlygos, kai prisijungėme prie Miros paieškos.
Iki tol šeimininkai jau buvo padarę labai daug. Nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro jie pėsčiomis nuėjo beveik 40 kilometrų, tikrino miško keliukus, laukymes ir vietas, kuriose mažylė galėjo pasirodyti. Tačiau rezultato nebuvo.
Praėjus daugiau nei parai po dingimo paieška persikėlė į orą. Maždaug po pusvalandžio termovizoriaus ekrane pasirodė nedidelis šilumos taškas. Tai buvo Mira.
Mažas šuniukas pabėgo tiesiai į miško masyvą
Mira – vos kelių mėnesių šuniukas. Netikėto triukšmo išgąsdinta ji ištrūko šeimininkams iš rankų ir pasileido tiesiai į tankų mišką. Tokioje situacijoje problema yra ne tik tai, kad gyvūnas bėga. Mažas juodos spalvos šuo tankiame miške tampa labai sunkiai pastebimas net iš keliolikos metrų. Užtenka krūmų, nedidelės įdubos, nuvirtusio medžio ar storesnio pomiškio ir gyvūno iš žmogaus pozicijos praktiškai nebematyti.
Be to, išsigandęs šuo nebūtinai reaguoja taip, kaip jį pažįstantis žmogus tikėtųsi. Jis gali neatsiliepti į vardą, vengti žmonių, tyliai gulėti pasislėpęs arba judėti visai kita kryptimi.
Beveik 40 kilometrų paieškos pėsčiomis
Šeimininkai Miros ieškojo nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Buvo šukuojamas miškas, tikrinami keliukai, laukymės ir galimos jos judėjimo kryptys. Per dieną pėsčiomis nueita beveik 40 kilometrų. Tai milžiniškos žmogaus pastangos. Tačiau dideliame miško masyve net toks atstumas negarantuoja, kad gyvūnas bus pastebėtas. Žmogus iš žemės mato tik labai ribotą teritorijos dalį. Tankiame miške galima praeiti gana arti mažo gyvūno ir jo nepamatyti. Galiausiai sutemo. Mira pirmąją naktį praleido viena miške.
Kitą dieną pradėta šuns paieška termoviziniu dronu
Praėjus kiek daugiau nei parai nuo dingimo buvome pakviesti prisijungti prie paieškos. Sąlygos buvo toli gražu ne idealios. Tvyrantis rūkas smarkiai ribojo matomumą, aplinka buvo drėgna, o artėjant prieblandai žmogaus akiai ir įprastai kamerai atskirti mažą juodą šunį darėsi vis sunkiau. Tačiau būtent tokiose situacijose termovizinė kamera gali suteikti papildomos informacijos. Ji ieško ne gyvūno kailio spalvos ar silueto, o temperatūros skirtumo tarp gyvūno ir jį supančios aplinkos. Tai ypač svarbu, kai ieškomas mažas tamsios spalvos šuo.
Rūkas, drėgmė ir prieblanda apsunkino paiešką
Termovizorius nėra priemonė, kuri leidžia nekreipti dėmesio į oro sąlygas. Rūkas ir didelė drėgmė taip pat gali sumažinti termovizinės kameros aptikimo nuotolį. Kuo rūkas tankesnis, tuo sudėtingesnė tampa ir paieška iš oro. Tačiau termovizinei kamerai nereikia dienos šviesos. Todėl prieblandoje ar tamsoje, kai žmogaus akis ir įprasta vaizdo kamera praranda didelę dalį savo galimybių, šiltesnis gyvūnas vis dar gali išsiskirti iš vėsesnio aplinkos fono. Miros atveju tai tapo labai svarbiu pranašumu.
Paieška vyko pačiame miško masyvo viduryje
Dar vienas iššūkis buvo pati vietovė. Nebuvome miško pakraštyje ar didelėje atviroje pievoje. Paieška vyko dideliame miško masyve, kur beveik visomis kryptimis buvo medžiai. Atvirų vietų, tinkamų dronui pakelti, praktiškai nebuvo. Tai svarbu, nes paieška dronu miške nėra tokia paprasta, kaip kartais gali atrodyti žiūrint į galutinį vaizdo įrašą.
Tankūs medžiai riboja matomumą iš oro, o pats miškas gali slopinti ryšį tarp drono ir valdymo pulto. Todėl reikia nuolat vertinti, iš kurios vietos droną saugiausia pakelti ir kokia kryptimi galima efektyviausiai tikrinti teritoriją. Be to, termovizinė kamera nemato kiaurai per storą medžių lają. Jeigu gyvūną visiškai uždengia tanki augmenija, jo gali būti nematyti ir iš oro.
Todėl tokioje paieškoje svarbu ne tiesiog „apskristi mišką“, o nuosekliai tikrinti galimus tarpus tarp medžių, retmes, keliukus, griovius, laukymes ir kitas vietas, kuriose gyvūnas bent trumpam gali tapti matomas.
Kodėl dronas tokioje paieškoje turėjo didelį pranašumą?
Žmonės jau buvo pėsčiomis įveikę keliasdešimt kilometrų, tačiau Miros vis tiek nepavyko rasti. Tai nereiškia, kad paieška pėsčiomis buvo nereikalinga. Priešingai – žmonės gali patikrinti vietas po tankia medžių laja, krūmynuose ar prie objektų, kurių termovizinė kamera iš oro nemato. Tačiau dronas suteikia visiškai kitą perspektyvą.
Užuot judėjus tik miško takais ar braunantis per tankmę, iš oro galima greitai tikrinti daug atskirų teritorijos segmentų ir ieškoti šilumos anomalijų. Termovizinis dronas ypač naudingas, kai:
dingo šuo didelėje miško teritorijoje;
gyvūnas yra mažas ir sunkiai pastebimas;
šuo yra juodos ar kitos aplinkoje susiliejančios spalvos;
pradeda temti arba paieška vyksta anksti ryte;
reikia per trumpą laiką patikrinti didelį plotą;
vietovėje daug krūmų, reljefo nelygumų ar kitų vizualinių kliūčių;
jau atlikta intensyvi paieška pėsčiomis, tačiau patikimų pastebėjimų nėra.
Geriausias rezultatas dažniausiai pasiekiamas ne pasirenkant vieną metodą, o derinant žmonių darbą ant žemės su paieška iš oro.
Po pusvalandžio ekrane pasirodė mažas šilumos taškas
Miško teritoriją pradėjome tikrinti nuosekliai. Dėl rūko ir sudėtingos vietovės skubėti nebuvo prasmės. Reikėjo atidžiai vertinti kiekvieną galimą šilumos šaltinį. Praėjus maždaug pusvalandžiui termovizoriaus ekrane pasirodė mažas, tačiau iš aplinkos išsiskiriantis taškas.
Priartinome vaizdą. Tada patikrinome vietą įprasta optine kamera. Tarp miško augmenijos matėsi nedidelis juodos spalvos gyvūnas. Tai buvo Mira. Po daugiau nei paros nežinios pagaliau turėjome konkrečią jos buvimo vietą.
Po 15 minučių šeimininkas jau buvo prie Miros
Suradus gyvūną drono darbas nesibaigia. Iš oro galima stebėti jo buvimo vietą, judėjimo kryptį ir padėti žmogui ant žemės pasirinkti tinkamą priėjimo kelią. Informaciją perdavėme šeimininkui. Maždaug po penkiolikos minučių jis jau buvo prie Miros. Po daugiau nei paros miške mažylė pagaliau vėl buvo saugiose rankose.
Ką parodė Miros paieška?
Ši istorija labai aiškiai parodė, kad didelėje teritorijoje vien didžiulės žmonių pastangos ne visada leidžia surasti mažą gyvūną. Galima nueiti dešimtis kilometrų ir vis tiek praeiti visai šalia. Ypač miške.
Mažas šuo gali gulėti keliolika metrų nuo tako ir likti nepastebėtas. Tamsus kailis prieblandoje dar labiau sumažina galimybes jį pamatyti.
Kita svarbi pamoka – kuo daugiau laiko praeina, tuo didesnė gali tapti paieškos teritorija.
Todėl dingus šuniui svarbu kuo tiksliau užfiksuoti paskutinę patikimą jo buvimo vietą, laiką ir visus vėlesnius patikimus pastebėjimus.
Ar termovizinis dronas gali surasti šunį miške?
Gali padėti, tačiau svarbu suprasti jo galimybes ir ribas. Termovizinis dronas nėra „rentgenas“, matantis kiaurai medžius. Tankios medžių lajos, pastatai ir kitos fizinės kliūtys gali visiškai paslėpti gyvūną. Tačiau šuo neprivalo visą laiką būti matomas. Kartais užtenka kelių sekundžių, kai jis pereina miško keliuką, išeina į nedidelę retmę, sustoja tarp retesnių medžių ar atsigula vietoje, kuri bent iš dalies matoma iš viršaus.
Termovizoriaus ekrane toks momentas gali būti daug lengviau pastebimas nei žmogui ieškant mažo gyvūno nuo žemės. Būtent todėl gyvūnų paieška termoviziniu dronu gali būti ypač naudinga dideliuose miškuose, laukuose, pievose ir kitose teritorijose, kuriose tradicinė paieška užima labai daug laiko.
Dingo šuo miške – ką verta daryti?
Pirmiausia svarbu tiksliai pasižymėti vietą, kurioje šuo buvo matytas paskutinį kartą.
Toliau verta rinkti tik patikimus pastebėjimus ir jų vietas žymėti žemėlapyje. Tai padeda suprasti galimą gyvūno judėjimo kryptį ir nešvaistyti laiko atsitiktinėms teritorijoms.
Jeigu šuo baikštus arba pabėgo išsigandęs, jo nereikėtų beatodairiškai vytis. Pamatęs žmones jis gali pasitraukti dar giliau į mišką.
Paieška pėsčiomis išlieka labai svarbi, ypač tankiose vietose, kurių iš oro nematyti.
Tačiau kai paieškos plotas tampa didelis, verta įvertinti ir paiešką iš oro. Termovizinis dronas gali padėti greitai patikrinti potencialias vietas, aptikti gyvūno šiluminį pėdsaką ir nukreipti žmones į konkrečią vietą.
Žmonės ir dronas – ne konkurentai, o viena paieškos komanda
Miros atvejis nėra istorija apie tai, kad dronas pakeitė žmones. Šeimininkų darbas buvo milžiniškas. Be jų surinktos informacijos, žinomų paskutinių vietų ir paieškos ant žemės teritorija būtų buvusi dar didesnė. Tačiau po beveik 40 kilometrų pėsčiomis rezultato vis dar nebuvo.
Dronas suteikė tai, ko žmogui tame miške labiausiai trūko – vaizdą iš viršaus ir galimybę ieškoti ne tik akimis, bet ir pagal šiluminį kontrastą. Po maždaug pusvalandžio skrydžio to pakako, kad mažas taškas termovizoriaus ekrane pakeistų visą paieškos eigą. Dar po penkiolikos minučių Mira jau buvo su šeimininku.
Dingusių šunų ir kitų gyvūnų paieška termoviziniu dronu
„AeroDetect“ atlieka dingusių šunų, kačių ir kitų gyvūnų paieškas termoviziniu dronu Lietuvoje.
Kiekviena situacija vertinama individualiai, nes paieškos galimybes lemia vietovė, augmenija, oro sąlygos, laikas nuo gyvūno dingimo ir turima informacija apie paskutinius jo pastebėjimus.
Miros istorija baigėsi laimingai. Vos kelių mėnesių mažylė, praleidusi naktį viena dideliame miško masyve, buvo surasta.
Kartais lemiamu tampa ne dar vienas kilometras pėsčiomis, o galimybė į tą pačią teritoriją pažvelgti visiškai kitu būdu.
Dingusių šunų ir kačių paieška dronu 24/7 | AeroDetect | Dronų paslaugos
